ė

3 ė̃ prt., ė́ 1. nors, bent: Duõ (duok) gi ė̃ vieną! OG449. Perkel (perkelk) mane kad ne rankom, ė̃ pagaliais Tvr. Kūmut sesut, pavež mano ė vieną kojelę Prng. Per langą maž išeisme ė su dūšiom (gyvi) Plš. 2. veiksmo intensyvumui pabrėžti: Paūžėm kad ė́ Jnšk. Ė̃ čia pustymas! Ds. 3. o (klausimams arba atsakymams sustiprinti): Ė ką tu žinai? Sl. Ė̃ kas tau bėda? OG449. Ė̃ gal tu žinai, kada mirsi? – Ė̃ kol aš nežinosiu? VoL370. Kas ten šlama? – Ė vėjo papūstas lapelis A.Baran.